pūsteris

×pū́steris (vok. dial. puster) sm. (1) Šn, Slv, pūsterỹs (3^a) Rdm, Klvr 1. Bgt, Šn krosnies ar laidynės grotelės pelenams išbirti ir orui prie ugnies prieiti: Išžerk pelenus iš pū́sterio Kt. Pūsterỹs visai niekai – visos žarijos išpuola Alk. Prosas be pū́sterio greit užgęsta Slv. 2. Pžrl, VšR niša krosnyje, į kurią subyra pelenai: Išsemk iš pū́sterio pelenus – ant žemės pribyrės Bd. Katinas į pū́sterį įlindo Plv. 3. krosnies durelėse anga orui įeiti: Atidaryk pū́sterį, tai geriau degs ugnis Skr. Uždaryk pūsterį, geriau pečius kūrensis Klvr. Treška krosny liepsna, ir šviesus pūsterys žibsi žiežirbom A.Vencl. 4. Vlkv žibalinės lempos grotelės: Išvalykit pū́sterį – pilnas musių Kt. 5. juok. kas daro vėją, pučia: Turi pū́sterį po nosia – atsiaušyk! Jrb.